Apie Lauryną
Laurynas Rimkus – renginių vedėjas, radijo balsas, improvizuotojas ir žmogus, kurio didelė gyvenimo dalis sukasi aplink sceną.
„Su improvizacija draugauju jau daugiau nei dešimtmetį. Pirmuosius žingsnius žengiau kartu su Andriumi Žebrausku – vienu iš teatrinės improvizacijos pradininkų Lietuvoje. Kartu ne tik mokiausi improvizuoti, bet ir tapau vienu pirmųjų jo sukurto „Godopoco“ metodo trenerių.
Vėliau savo žinias gilinau „Impro 241“, „El Cuarto de Meme Teatro“ ir „Upright Citizens Brigade“ teatruose. Esu vienas iš „Open Impro“ bendruomenės ir trupės įkūrėjų bei aktyvus Lietuvos improvizacijos bendruomenės narys.
Kasdienybėje organizuoju ir vedu renginius, komandos formavimo veiklas, viešojo kalbėjimo bei improvizacijos mokymus. Dauguma jų vienaip ar kitaip remiasi improvizacijos principais – gebėjimu klausyti, bendradarbiauti, kurti kartu ir būti „čia ir dabar“. Taip pat dirbu ZIP FM radijo laidų vedėju, todėl scena man nėra tik hobis ar darbas – tai didelė gyvenimo dalis.
Už scenos ribų mane dažniausiai galima sutikti įvairiuose mokymuose. Praktikuoju kontaktinę improvizaciją, ekstatinius ir penkių ritmų šokius, praktikuoju koučingą, domiuosi komunikacija, žmogaus psichologija ir nuolat ieškau naujų būdų geriau suprasti save bei kitus.
Tikiu, kad stipriausi ryšiai gimsta ne iš teorijos, o iš bendrų patirčių. Todėl mano gyvenimo misija – sujungti žmones per bendras patirtis. Improvizacija, muzika ir gyvas buvimas su žmonėmis man yra ne tik darbo įrankiai, bet ir gyvenimo būdas. Kiekvienas susitikimas su žmonėmis man pačiam tampa galimybe augti, o tuo augimu visada stengiuosi dalintis ir su kitais."
Dirbtuvės: Veiksmas. Veikėjas. Vieta. Žiūrovas.
„Yra momentas, kurį atpažįsta beveik kiekvienas improvizatorius: scena atrodo puiki – kalbatės, judate, kažkas vyksta. Pažiūri į partnerį ir abiem aišku: niekas nežino, kas čia yra, kas vyksta ir kodėl. Rankose tarsi laikai kažką, atrodytų, turėtų būti objektas, bet nei tu, nei partneris, nei žiūrovas nenutuokia, kas tai.
Kuo daugiau improvizuoju, tuo aiškiau matau šitą problemą: kuo labiau stengiesi, tuo lengviau nuklysti. Pradedi ieškoti gylio, subtilybių, sudėtingiausių formų ir tiesiog nustoji tikrinti, ar scena iš viso stovi ant pagrindo. Veiksmas, veikėjas, vieta – trys dalykai, kurie atrodo akivaizdūs, bet dingsta net ir profesionaliausių improvizatorių scenose.
Šio workshopo pirmoje dalyje imsimės to pagrindo: kas yra bazinė realybė, kaip ją dėti ir ką daryti, kai ji lūžta.
Antroje dalyje – tema, kurią improvizacijos mokymuose apeiname dažniau nei reikėtų: kaip kalbėti ne tik su partneriu scenoje, bet ir su žiūrovu.
Geras improvizatorius moka dirbti scenoje. Bet sceną sudaro ne tik tu ir kolega – salėje sėdi žmonės, o ir jie irgi yra scenos dalis. Viešasis kalbėjimas, ketvirtosios sienos laužymas, bendravimas su auditorija, gebėjimas pajusti, kada reikia kalbėti į sceną ir kada – į salę: tai atskiras raumuo, kurį reikia treniruoti atskirai. Improvizacija moko klausytis partnerio. Viešasis kalbėjimas moko klausytis kambario. Geriausi momentai scenoje dažnai gimsta iš abiejų vienu metu.
Kviečiu prisijungti tuos, kurie nori dėti pagrindą teisingai nuo pat pradžių. Ir taip pat kviečiu ir tuos, kurie improvizuoja jau seniai ir pastaruoju metu jaučia, kad bazinė realybė vis slysta iš po kojų, o bendrauti su publika iš vis dar nėra drąsu."