Rugsėjo „taip, ir…“

Nei čia prasideda, nei baigėsi. Iš tikrųjų, egzistuoja tik „taip, ir…“.
Vasaros audra vis dar gyva plyšyje naujo dangaus tarp išlikusių medžių. Šiltų saulėlydžių romanai, kol esi, gyvena tavo lūpose. Net ir žvarbusis vasaris nesibaigęs įtrūkimuose asfalto.
Viskas, kas tavyje, yra įkvėpimas tam, kas ateina.

Taigi, ir dešimtojo sezono „pradėti“ neįmanoma.
Reikia tęsti, kas seka po devynių!

Šeštadienį susitikime mūsų teatre

Sekmadienį – Vilniuje

Pirmadieniais ir trečiadieniais – improvizacijos pamokos

Kartą per mėnesį – improvizacija Ąžuolyno bibliotekoje

🍬
Praeitą savaitę dalyvavome Kauno kultūros mugėje – ačiū visiems, kurie užsuko, drąsiai improvizavo ir išsinešė saldainių ;)



Kiekvieną ankstyvą rudenį, atmintyje man vis iškyla jaunos poetės eilutės:
Tiesiog rugsėjis / vasaros pradžia – toli / pamiršęs savo PIN / galvoji apie DAO.

Ateik! Gyvai pasakysi.

(parašyta ne dirbtinio intelekto)