(Deivido pasakojimas)
Visą savaitę praleidau Kopenhagoje, ICC teatro organizuojamame festivalyje CIIF2021. Septynias dienas improvizacijos veiksmas trukdavo nuo 10 iki 22val vakaro, o kartais net ir ilgiau. Kiekvieną dieną 5 valandos improvizacijos užsiėmimų; 4 valandos improvizacijos pasirodymų žiūrėjimo ir 3 valandos laisvalaikio su improvizatoriais iš kitų šalių.
Atvykau į Kopenhagą dviem dienom anksčiau ir susitikau su dviem interneto draugais Flaviu ir Cameron. Kartu mes internete buvome įveikę ne vieną kursą ir dalyvave begalėje džemų, bei renginių. Kartu jie turi savo trupę "Rebels in My Sight" Kopenhagoje ir atlieka improvizacijos pasirodymus, organizuoja stand-up vakarus. Jie abu yra labai linksmi ir pozityvūs žmonės - visai kaip improvizatoriai yra Lietuvoje. Gana daug menininkų ir komikų Kopenhagoje yra atvykėliai iš kitų šalių ir kadangi jie visi naudoja anglų kalbą bendravimui, jie turi mini anglakalbių bendruomenes - Cameron yra kilęs iš Australijos, o Flaviu iš Rumunijos, o jų komandoje yra amerikiečių, azijiečių. Šiuo metu jie visai kaip mes Kaune - stato savo teatrą, organizuoja improvizacijos kursus, atlieka pasirodymus.
Festivalis prasidėjo pirmadienį ir pirmadienis buvo pati ilgiausia savaitės diena, nes jo metu turėjau daugybę pirmų įspūdžių - sutikau naujų žmonių, pamačiau pribloškiančius improvizacijos pasirodymus. Susipažinau su trupe iš Lenkijos; dviem juokingais Estais; rimta impro dėdžių ir tetų trupe "Whale Fish" iš Bremeno, Vokietijos; Olandais; Norvegais; Danais ir kitais įvairių tautybių improvizuojančiais žmonėmis iš visos Europos. Pirmadienį taip pat pamačiau vieną iš dviejų festivalio metu įvykusių Rob Norman ir Adam Cawley pasirodymų - ir kokie pasirodymai tai buvo, man dar nebuvo tekę matyti tiek energijos ir savęs investavimo į vaidinimą. Jie naudojo viską - vienas kitą, kėdes, dekoracijas, žiūrovus, visą teatro erdvę.
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio lankiausi Rob Norman dirbtuvėse "Scenes to Structures". Jų metu koncentravomės į vaidinimų pradžias ir pačių pirmų akmirkų sureikšminimą. Sukūrus kažką intensyvaus pradžioje, nereikia ieškoti įdomybių vėliau. Pasak Rob Norman pradžioje gali užsiimti menamų daiktų veikla, naudoti emocijas, sakyti akivaizdžius dalykus. Kad ir ką padarysi, to pakaks, tereikia stiprinti tai, kuo pradėjai, būti įkvėptam partnerio reakcijų ir vienas į kitą atsispirti. Skirtingai nei kitose mokyklose, kur koncentruojamasi į santykius, VVV ar žaidimą, jis koncentruojasi į Dinamiką - tai ką aš jaučiu partneriui ir tai, ką partneris jaučia man, bei jos stiprinimą. Viena iš įsimintiniausių jo idėjų man buvo "Neatsakyk informacija į informaciją, taip užsisuksi nuobodžiam, lėkštam rate. Atsakyk į informaciją emocijomis ir jas stiprink, taip užkursi stiprų improvizacijos variklį." Jo dirbtuvėse taip pat analizavome grupių dinamika - vaidybą grupėje. Jei viską stiprinome pasinaudodami jo metodais, vaidinimai tapdavo tikromis bombomis. Keturių dienų dirbtuvių pabaigoje turėjome pasirodymą, kuris buvo toks 6/10, nes jo metu naudojome sau neįprastus metodus. Per pasirodymą turėjome įspūdingų grupinių etiudų su begale energijos.
Penktadienį ėjau mokytis pas Ali Farahnakian būti savimi vaidinant. Nors improvizavome pas jį tik vieną dieną, bet nėrėme giliai - būti savimi buvo sunkiau nei įsivaizdavome, buvo intensyvu, buvo liūdesio ašarų. Ali mokino mus atsiverti ir būti savimi, dalintis savo patirtimis, pirmiau būti savimi o tik tada koncentruotis į improvizaciją. Jis dažnai akcentuodavo scenografiją ir aiškaus, bei raiškaus kalbėjimo svarbą. Vaidinančiųjų vis paprašydavo šypsotis ir daryti tai kas jiems patinka, mėgautis kiekviena akimirka scenoje.
Savaitgalį praleidau su Adam Cawley. Dvi dienas jo pamokose treniravomės ginčus, bei konfliktus paversti į komediją, kūrėme problemas ir jas stiprinome iki absurdo. Jis visai kaip Rob Norman akcentuoja idėją - kad ir ką sukūrei etiude, turi tai panaudoti - jei pradėjai vaidinimą ginču, tuomet gausi jį išnaudoti ir išsunkti. Jo dirbtuvėse improvizavome intensyviausiai ir sukūrėme įspūdingų improvizuotų akimirkų - tai buvo savaitės pabaiga, visi vieni kitus pažinojo ir buvo atsipalaidavę, nebejautė streso scenoje.
Vienintelis menkas trūkumus festivalio metu buvo tas, kad buvo mažai impro džemų ir jie buvo labai trumpi. Buvo atvažiavę skirtingais stiliais improvizuojantys žmonės ir norėjosi su jais pabūti scenoje. Žinoma buvome su jais dirbtuvėse, ir gavome paimprovizuoti laisvu stiliumi sekmadienio paskutinio užsiėmimo metu, kas buvo labai smagu.
Ką festivalio metu pastebėjau - tai, kad geriausia improvizacija nutinka tada, kai patys atlikėjai scenoje linksmai leidžia laiką, linksminasi. Tai pajaučiau pats savo kailiu ir pamačiau pasirodymuose. Kai scenoje buvo Rob ir Adam - labai kieti improvizatoriai ir patys kvailiojo, bei linksminosi - jų pasirodymai buvo daugiau nei įmanoma įsivaizduoti - atominės bombos.
Savaitės bėgyje pavyko sutikti dar keletą improvizatorių iš interneto - Thalia, Peter ir Halfdan. Peter ir Halfdan turi savo trupę, kuri atliko šaunų pasirodymą ketvirtadienio vakare.
Kas dar nebuvot tarptautiniame improvizacijos festivalyje ir norite ten nuvykti, būtinai tai padarykite! Nesigailiu nei viena ten praleista akimirka.
