Tai yra lengviausiai žiūrovams suprantama vaidinimo struktūra ir lengviausiai įveikiama improvizatoriams su mažesne patirtimi, tačiau ją atlikti meistriškai ir perprasti užtrunka laiko.

Monoscena - tai yra ilgas vientisas etiudas įprastai trunkantis 20-30 minučių. Jį įprastai atlieka keturių - aštuonių improvizatorių grupė. Monoscenos pagrindinė savybė yra ta, kad erdvė joje nesikeičia. Visas etiudas atliekamas toje pačioje erdvėje. Standartiniame variante kiekvienas improvizatorius įkūnija tik vieną personažą. Personažai tiesiog ateina į erdvę, joje pabūna, pabendrauja ir randa priežastį išeiti. Vaidinimas pirmena “sitcom” serialus (pvz. „Draugai“ „Vedęs ir turi vaikų“ ar „Zeinfeldas“), kuriuose veiksmas ilgą laiką vyksta viename kambaryje ar vienoje erdvėje. Monoscenos variacijose, vienas improvizatorius gali įkūnyti daugiau personažų (palikęs erdvę gali grįžti kitu veikėju ir vėliau naudoti bet kurį veikėją sugrįždamas), tačiau tai yra sudėtingiau ir gali įvesti painiavos.

Vaidinimo metu, kiekvieno improvizatoriaus užduotis yra suvokti savo personažo pagrindinę spalvingąją ir neįprastą savybę, o ją suvokus bendrauti su kitais per tos savybės prizmę. Vaidinimo variklis yra personažų su skirtingais požiūriais į pasaulį sąveika. Labai dažnai nutinka taip, kad vaidinimo pradžioje atsiranda vienas ar du pagrindiniai veikėjai, tuomet kitiems lieka antraeilių, trečiaeilių personažų rolės. Labai svarbu, kad improvizatoriai turintys mažiau reikšmingus vaidmenis, nesistengtų perimti dėmesio į save, o tiesiog prisidėtų prie pagrindinių veikėjų vystymo. Pasitaiko ir monoscenų, kur visi personažai yra lygiaverčiai ir dėmesio gauna tiek pat.

Pavyzdžiui: Veiksmas vyksta paplūdimyje. Greitai paaiškėja, kad turime vaiką mėgstantį knygas, dėdę mėgstantį ledus, mamą tikinčia energetiniais akmenimis, drovų tėvą ir vaiko pusbrolį kuris stebi paukščius. Vaidinimo eigoje suvokiama, kad dėdė ir mama yra pagrindiniai veikėjai. Tuomet vaidinimo metu, mes norime pamatyti sekančias sąveikas:

Vaikas - Tėvas - Mama

Vaikas - Mama

Vaikas - Pusbrolis

Vaikas - Dėdė

Mama - Dėdė - Vaikas

Mama - Dėdė

Mama - Dėdė - Tėvas

Dėdė - Tėvas

Tėvas - Pusbrolis

Mama - Pusbrolis

Mama - Pusbrolis - Vaikas

Ir t.t.

Kaip matote vaidinime dominuoja pagrindiniai veikėjai, tačiau jie irgi nebūna scenoje visą laiką.

Šis improvizuotas spektaklis primena kasdienybę. Jei bendrauja du žmonės, atskirai nuo kitų, jie yra atviresni, labiau pažeidžiami, jautresni — šias personažų savybes labai smagu stebėti scenoje. Kai bendrauja daugiau žmonių gyvenime jie atvirauja mažiau. Didelis kiekis improvizatorių scenoje ne visada yra naudingas.

Kuo daugiau personažų scenoje, tuo sunkiau yra improvizuoti, todėl visuomet rekomenduojama vienu metu scenoje turėti du, retkarčiais tris personažus. Jei scenoje yra daugiau negu trys personažai, reikia draugiškai pasidalinti dėmesiu. Tarkim viename scenos krašte vaikas pabendrauja su pusbroliu ir pabendravę apie paukščiu enciklopediją užtyla, bei pradeda statyti smėlio pilį. Kitame scenos krašte Mama su Tėvu pabendrauja apie saulę ir akmenų galią ir užtyla, pradėdami degintis, perduodami dėmesį vaikui su pusbroliu. Svarbiausiai yra išvengti šurmulio. Jei vienu metu vaidinime bus penki skirtingi personažai ir jie nepasidalins dėmesiu, įsivyraus painiava ir chaosas.

Vaidinimo pabaiga gali įvykti bet kuriame taške. Ji neprivalo būti stipri. Jei tai būtų lyg serialo serija, tuomet galima įsivaizduoti, kad vaidinimas  nutrūktų prieš reklamą. Pavyzdžiui, personažai paplūdimyje, vaidinimo pabaigoje sugalvoja eiti nusipirkti ledų ir palieka vieną iš kolegų saugoti daiktus.

Norint stipresnės pabaigos, galima ją atlikti vienam iš personažų pasikeičiant, keičiant savo požiūrį į problemą. Pavyzdžiui, tėvas vis bijo eiti maudytis į jūrą ir to vengia, o vaidinimo pabaigoje jis nugali save ir eina į jūrą.

Norint sukurti pabaigą iš anksto, galima vaidinimo eigoje susigalvoti kokį svarbų įvykį, kuriam įvykus personažai išsiskirstys arba jų veiklos pobūdis pasikeis. Pavyzdžiui, vaidinimo metu paminėti, kad turime greičiau išdėlioti prekes, nes liko tik 20 minučių iki parduotuvės atidarymo. Vaidinimą pabaigti galima tuomet parduotuvės atidarymu.

Vaidindami naudokite emocijų ir santykių generavimo metodus - prisipažinkite, papasakokite ką vienas kitam jaučiate ir papasokite apie priešistorę.

Kad ilgas vaidinimas būtų dinamiškesnis ir pamatytumėme personažus iš skirtingų kampų, galima viduryje sukurti įvykį, kuris būtų labai svarbus visiems personažams ir juos paveiktų.